2014 m. liepos 24 d., ketvirtadienis

D. HUME "TRAKTATAS APIE ŽMOGAUS PRIGIMTĮ"

David Hume — Traktatas apie žmogaus prigimtį
 Davidas Hume’as (1711–1776) yra didžiausias iš britų filosofų, jo didybė, kaip dabar manoma, ryškiausiai atsiskleidžia pirmajame, didžiausios apimties ir sistemingiausiame veikale „Traktatas apie žmogaus prigimtį“. Traktatą autorius sumanė penkiolikos, suplanavo jį dvidešimt vienerių ir parašė, kai jam tebuvo dvidešimt penkeri. Hume’as tyrinėjo moralės filosofiją, remiantis jo terminologija, susidedančią iš aistrų, moralės, politikos ir kriticizmo; tai mokslas apie žmogų, atskleistas empiriškai ir sistemiškai.

J. M. COETZEE "LĖTAS ŽMOGUS"


Rašytojai yra linksmintojai ir moralistai, sakė anglų rašytojas Johnas Fawlesas. Johnas Mawellas Coetzee, taip pat anglų kalba rašantis, olandų, vokiečių ir net lenkų kraujo giminystės ryšių turintis, Pietų Afrikoje gimęs, prieš dešimtmetį Australijos piliečiu tapęs rašytojas, be jokios abejonės priklauso moralistų stovyklai. T.y. tiems rašytojams, kurie kalba apie žmogaus prasmę šioje Žemėje, kitaip tariant, kelia egzistenciškai svarbius klausimus.

L. DEGĖSYS "PRISIMINIMŲ PRISIMINIMAI"

Prisiminimų prisiminimai
Kaip jaustis žmogui, kuris pastebi, kad visą gyvenimą buvo su akiniais, tačiau tokiais nevykusiais, kad jie neleido jam pamatyti nei kitų, nei savęs. Kaip gyventi, kai supranti, kad galėjai bent jau pasistengti pamatyti greta buvusius ir tave mylėjusius žmonės, kurių nematei, nes žiūrėjai pro savo protinės ir emocinės trumparegystės aprasojusius stiklus, pro nuostatų ir trumpalaikių interesų miglą, pro beviltiškų įpročių rėmus, atsisėdęs į pinigų užsidirbinėjimo mašiną ir visas apvyniotas tramdomaisiais kasdienybės marškiniais...
Ir sunkiausia yra pamatyti save - tik ne buvusį ..., o pamatyti save esantį...
Pamatyti save - stebintį savo žvilgsnį...
Pamatyti save - nematantį savęs. 

(Degėsys, Liutauras. Prisiminimų prisiminimai. Vilnius: Alma littera. 2010, 171p.)

G. MORKŪNAS "ŠVĘSTI KOSMOSE AR TVARTE"


 Knygoje „Švęsti kosmose ir tvarte“ surinkta beveik šimtas Gendručio Morkūno esė, rašytos 2004–2009 metais. Paskutinė esė, kuri ir davė pavadinimą šiai rinktinei, parašyta likus savaitei iki išėjimo. G. Morkūno esė neabejotinai priklauso lietuviškos eseistikos „aukso fondui“, išsiskiria ypatingu stiliumi bei žaismingumu.

Knygoje publikuojama Gendručio Morkūno autobiografija, parengta pagal kelis jo interviu, taip pat sesers Angelės Jasiukienėnės, bendrakursės fizikės Alinos Momkauskaitės, bendradarbio fiziko Gintauto Klevinsko, rašytojų Gintarės Adomaitytės bei Ramutės Skučaitės, dailininkų Sigutės Ach bei Kęstručio Kasparavičiaus, literatūrologo Kęstučio Urbos bei žurnalistės ir bičiulės Elvyros Kučinskaitės atsiminimus apie Gendrutį. 2012 metais „Keistuolių teatras“ su režisieriumi V. Rašimu pagal šią knygą pastatė to paties pavadinimo spektaklį.

Bernardinai.lt, 2013.