2014 m. gegužės 30 d., penktadienis

LIUDO DOVYDĖNO PREMIJA PASKIRTA GRIGORIJUI KANOVIČIUI


Miestelio romansas: romanas / Grigorijus Kanovičius; iš rusų kalbos vertė Aldona Paulauskienė; iliustracijų autorius Markas Kanovičius. – Vilnius: Tyto alba, 2013. – 429 p. – ISBN 978-9986-16-931-42014 m. Liudo Dovydėno premija paskirta Izraelyje gyvenančiam rašytojui Grigorijui Kanovičiui už romaną „Miestelio romansas“ („Tyto alba“, 2013).

„Miestelio romansas“ – prisiminimų romanas, kuriame pasakojama, kaip 1920-1941 m. istorija keitė Lietuvos miestelių likimus.


Liudo Dovydėno premija skiriama konkurso būdu už geriausią naują lietuvišką romaną, leidyklose išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Laureatui įteikiamas diplomas ir penkiolikos tūkstančių litų piniginė premija, kurią kasmet skiria rašytojo sūnus fotomenininkas Jonas Dovydėnas. Konkurso komisiją sudaro Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovai.

2014 m. gegužės 27 d., antradienis

LRT naujiena norintiems taisyklingai rašyti


NOSINĖS

NOSINIŲ RAIDŽIŲ RAŠYMAS ŽODŽIŲ GALŪNĖJE

NOSINIŲ RAIDŽIŲ RAŠYMAS ŽODŽIŲ ŠAKNYJE

IlGIEJI IR TRUMPIEJI BALSIAI

LIEPIAMOJI NUOSAKA

SUDURTINIŲ ŽODŽIŲ RAŠYMAS

PRIEBALSIŲ SUPANAŠĖJIMAS (ASIMILIACIJA)

Nuorodą galite rasti tinklaraščio puslapyje "Naudingos nuorodos".

Rašytoja Audronė Urbonaitė: „Pasaulis nemirė – dar verta į jį paspoksoti“


„Nuolat balansuoju tarp ironijos ir autoironijos, kad lengvai nekuoktelčiau visuotiniame pramogų, o, tiksliau, visas ribas peržengusios provincialios reklamos baloje“, - „Literatūrai ir menui“ sakė rašytoja Audronė Urbonaitė, atsakiusi į šio savaitinio žurnalo anketos klausimus.

Daugiau...

Knygų namuose neturintys lietuviai jaučiasi nelaimingi


Į parodas, koncertus bei spektaklius mieliausiai vaikšto jaunimas iki trisdešimties metų. Vizualiais menais daugiau domisi viengungiai. Tie, kurie kasdien siunčiasi ir žiūri filmus, nelabai mėgsta skaityti knygas. O apsiskaitę senjorai beveik nežiūri filmų. Net 37 Lietuvos vyrų prisipažįsta, kad turi kitokių interesų nei kultūra. Tuo tarpu neturinčių kultūrinių interesų moterų – vos 16 procentų.


Baltijos šalių literatūra bus pristatoma Londono knygų mugėje

knygų mugė 2013
Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros ministrai gegužės 21 d. Briuselyje pasirašė susitarimo memorandumą dėl dalyvavimo 2018 m. Londono knygų mugėje viešnių teisėmis.

Šalys ketina skatinti ir remti trijų Baltijos šalių bendradarbiavimą literatūros ir leidybos srityje, skatinti tiesioginį valstybės institucijų ir kultūros įstaigų bendradarbiavimą pristatant Baltijos šalių literatūras pasaulyje.

Pristatydamos Baltijos šalis garbės viešnių teisėmis 2018 m. Londono knygų mugėje, organizuodamos bendrą kultūros ir specialistų programą, šalys bendradarbiaus su Londono knygų muge, Britų taryba ir Jungtinės Karalystės leidėjų asociacija.

Prisistatydamos Baltijos valstybės sieks pabrėžti šalių literatūrų ir kultūrų savitumą bei regioną vienijančius bruožus.

Trijų Baltijos šalių kultūros ministrai susitikime taip pat aptarė bendrus veiksmus švenčiant trijų Baltijos valstybių 100-metį 2018 metais, aptarė iniciatyvas žiniasklaidos srityje, susipažino su Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai 2015 metų pirmoje pusėje planais.

Minutė su poetu Antanu A. Jonynu. „Rašyti reikia tik tai, kas pačiam svarbu“


Pokalbį su neseniai 60 metų jubiliejų minėjusiu poetu, vertėju, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku Antanu A. Jonynu ir pradėjome nuo minčių apie bėgantį laiką. Juk 60 metų amžinybės požiūriu turbūt gali būti prilyginta 60 sekundžių, t. y. minutei. Tad ir nusprendėme kalbėti apie poeto Antano A. Jonyno minutę, kas tilpo į tuos akimirksnius.


Pasirodo, per tą laiką galima išleisti keliolika poezijos knygų, išversti daug pasaulinės poezijos, įskaitant J. W. Goethe‘s „Faustą“, pelnyti bene visas įmanomas Lietuvos premijas už poeziją, apkeliauti daugybę šalių ir… Bet pradėkime nuo pradžių – vaikystėje skaitytų poeto knygų…

2014 m. gegužės 22 d., ketvirtadienis

Gegužės 18–birželio 1 d. Tarptautinis poezijos festivalis "Poezijos pavasaris" 2014


Gegužės 23 d. 12 val. prie Kazio Borutos namelio Pajiesyje vyks tarptautinio poezijos festivalio "Poezijos pavasaris" renginys - Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos Borutaičių draugijos poezijos šventė "Poetas prasideda žemėj", skirta Kristijono Donelaičio metams ir Borutaičių draugijos 20-mečiui. 
Renginį organizuoja Borutaičių draugija.

Kinivarpų raštai. Fantastinių istorijų rinktinė

Kinivarpų raštai. Fantastinių istorijų rinktinėKazio Sajos sudaryta ir naujais kūriniais papildyta fantastinių istorijų rinktinė. Devyniolika fantazijos bei filosofijos nestokojančių pasakojimų autorius yra išdėstęs taip, kad knyga atspindėtų mūsų tautos istoriją nuo mitologinių laikų iki atpažįstamų pokario ir nūdienos realijų. Įvairiaspalviai senovės ir mūsų laikus vaizduojantys pasakojimai sukurti su Kaziui Sajai būdingu lengvumu ir humoru, tačiau gvildenantys esminius būties klausimus.


„Nepatikėsite, bet rankose laikote knygą, kuri turėjo išeiti po mano mirties”, – kaip visada valiūkiškai šypsodamasis pareiškė rašytojas Kazys Saja pristatydamas savo naujausią knygą „Kinivarpų raštai”. Iš visų Lietuvos rašytojų turbūt tiktai K. Sajai, garsėjančiam savitu humoru, galėjo šauti į galvą pačiam pristatyti savo pomirtinę kūrinių rinktinę Kinivarpų raštai. Ji iliustruota dailininko Gedimino Leonavičiaus darbais.
Interviu su rašytoju

2014 m. gegužės 21 d., trečiadienis

Dėmesio abiturientai



Mokyklos skaitykloje galite rasti leidinį "Kur stoti". 
Jame – naujausia šių metų informacija, pirmiausia skirta abiturientams. Kasmet „Kur stoti“ išleidžiamas sulaukus „pačios pačios“ naujausios informacijos – patvirtintų bendrųjų, universitetų ir kolegijų priėmimo taisyklių, kurios paprastai valdžios kabinetuose patvirtinamos likus vos kelioms valandoms iki Bendrojo priėmimo pradžios.

2014 m. gegužės 13 d., antradienis

Mokyklos bibliotekos „Metų skaitytojai“


Vaiva Rykštaitė „Viena Indijoje“

Viena IndijojeKviečiame į susitikimą su rašytoja Vaiva Rykštaite, knygos Viena Indijoje autore

Keliaudama po Indiją Vaiva Rykštaitė matė ir tradicinį, amžių glūdumas menantį kraštą, ir ties pamišimo ar nušvitimo riba atsidūrusius vakariečius. Ji lankėsi madingiausiuose Mumbajaus baruose ir garsiausiose šventyklose, ragavo Bolivudo aktorės darbo ir praktikuodama jogą ar kartodama šventas mantras braukė džiaugsmo ašaras. Išmaišė visą šalį – nuo prieskoniais ir ajurvedos aliejais kvepiančio Trivandrumo iki „Mėnulio žemės“ Ladake... Visus įspūdžius ir patirtis autorė „suguldė“ naujoje knygoje Viena Indijoje.
Susitikimas vyks:
 Gegužės 21 d. 18 val. – prekybos centras „Akropolis“, knygynas „Pegasas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas.


2014 m. gegužės 9 d., penktadienis

Konkursas! Fotografuokitės su Juodžiu ir laimėkite pasirinktą knygą

Aplankykite Juodį „Vagos“ knygynuose Vilniuje, fotografuokitės ir siųskite nuotraukas mums!
Juodį rasite:
gegužės 9 – 18 d. „Vagos“ knygyne PC „Ozas“
gegužės 19 – birželio 1 d. „Vagos“ knygyne PC „Europa“
Nuotraukas siųskite info@niekorimto.lt arba kelkite į mūsų „Facebook“ puslapį!

Leidykla "Nieko Rimto"

2014 m. gegužės 8 d., ketvirtadienis

Pristatytas K. Donelaičio rankraščių fotografuotinis leidimas

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Vileišių rūmuose Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, pristatęs fotografuotinį K. Donelaičio rankraščių leidimą, supažindina su institute saugoma unikalia archyvine byla. 

K. Donelaičio dokumentų rinkinys į vieną bylą buvo susegtas dar XIX-ojo amžiaus viduryje Karaliaučiuje. Ir iki šių dienų išliko tik šiame archyve saugomos dvi „Metų“ dalys, kitos dvi yra dingusios per Rusijos ir Prancūzijos karą 1812 metais.


Pasak literatūros tyrėjų, dabar visi galės susipažinti su K. Donelaičio rankraščiu. Perskaityti jį esą nėra labai sunku. K. Donelaičio rašysena, pasak specialistų, rodo, koks jis buvęs pedantas.

„Labai kruopštus darbas. Iš jų matyti, kad K. Donelaitis prie šito rankraščio dirbo ilgą laiką, juos taisė, krapštė, skutinėjo, braukė, tuos braukymus, taisymus naikindavo, kad jų nesimatytų, reiškia, su šitais popieriaus lapais dirbo labai daug“, – tikina knygos rengėjas dr. Mikas Vaicekauskas. Šventė Spaudos atgavimo dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute – tradicinė, nes Vileišių rūmuose pradėtas leisti pirmasis lietuvių dienraštis „Vilniaus žinios“. Jo leidėjas Petras Vileišis čia ir gyveno.

„Mes minime šitą dieną šioje erdvėje, kur atsirado pagaliau legali leista lietuviška spauda. O K. Donelaitis su spaudos atgavimu labai dera – lietuvių grožinės literatūros pradžia ir lietuvių spaudos, legalios spaudos pradžia“, – aiškina Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt

SU SPAUDOS ATGAVIMO, KALBOS IR KNYGOS DIENA!



Gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną ir 110-ąsias lietuviškos spaudos atgavimo metines. Kultūros ministras Šarūnas Birutis šią dieną sveikina spaudos ir visos žiniasklaidos darbuotojus, kalbos ir knygos puoselėtojus.
„Linkiu spaudai išlikti objektyviai, nešališkai, operatyviai, vadovautis etikos principais, analizuoti situaciją Lietuvoje, kelti egzistencinius klausimus, nepasiduoti provokacijoms, prisiminti ir tautai priminti mūsų vertybes, daugiau kalbėti apie kultūrą, kuri yra mūsų valstybės pagrindas. Žiniasklaida turi lavinti visuomenę, eiti viena koja pirmiau visuomenės, o ne atvirkščiai. Tad linkiu žiniasklaidos atstovams profesionalumo, kuris skatintų didžiuotis redakcijomis. Taip pat linkiu daugiau skleisti teigiamos informacijos, kuri formuotų visuomenės pasididžiavimą savo valstybe", - teigia kultūros ministras. Daugiau...

2014 m. gegužės 6 d., antradienis


Gegužės 7-oji yra labai reikšminga data tautos ir valstybės istorijoje. Prieš šimtmetį pergalingai baigėsi lietuvių kova dėl teisės reikšti mintis savuoju raštu. Lietuviškosios spaudos draudimo laikotarpis, trukęs nuo 1864 metų – vienas juodžiausių mūsų kultūros istorijos tarpsnių. (Libertas Klimka)

2014 m. gegužės 5 d., pirmadienis

Knygos gali ne tik gydyti, bet ir žaloti

Postmodernios knygos, kuriose labai daug apmąstymų apie neigiamus dalykus, tikrai veikia destruktyviai, sako Klaipėdos universiteto Komunikacijų katedros vedėja Daiva Janavičienė. „Žmogus, kuris taip rašo, iš savęs išmeta negatyvią informaciją, jam tikriausiai pasidaro lengviau. Bet nesuprantu, kodėl skaitytojas šitą krūvį turi užsikrauti sau“, – svarsto ji. 
Daugiau...

S. Parulskis. Mano tikėjimo iltys