Tėvams

Jonučių progimnazija

Jonučių gimnazija

2015 m. vasario 15 d., sekmadienis

Lietuvos etnografinių sričių simboliai: kalendorinės šventės

Žilvytis Šaknys, www.satenai.lt
Užgavėnių persirengėliai. Salantai. 1923 | Lietuvos istorijos instituto Bibliotekos rankraštyno Etnografijos fondo, byla 949-57, nuotr.
Užgavėnių persirengėliai. Salantai. 1923
 Lietuvos istorijos instituto Bibliotekos rankraštyno Etnografijos fondo, byla 949-57, nuotr.

Lietuvių šnekamojoje kalboje neretai išgirsi žodžius „aukštaitis“, „žemaitis“, „dzūkas“, „suvalkietis“, kai kada (tiesa, vis dažniau) ir „lietuvininkas“, „mažlietuvis“. Taip nusakoma žmonių kilmė, paveldima iš tėvų ir / ar (ypač jei tėvai – iš skirtingų kraštų, o žmonės nuo mažens gyvena kitoje etnografinėje srityje (regione)) įgyjama gyvenant viename ar kitame Lietuvos krašte. Rečiau vienai ar kitai etnografinei sričiai save gali priskirti žmonės, gimę dideliame mieste ar nelietuviai. Etnografinė sritis (regionas) svarbi konstruojant etninio tapatumo jausmus. Etnografiniam regionui suteikiama savita prasmė, vertė, jo žadinamas dvasinis ir emocinis 
prisirišimas prie gimtosios žemės leidžia palaikyti glaudesnius ryšius su gimtine.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą