Vileišių rūmuose Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, pristatęs fotografuotinį K. Donelaičio rankraščių leidimą, supažindina su institute saugoma unikalia archyvine byla.
K. Donelaičio dokumentų rinkinys į vieną bylą buvo susegtas dar XIX-ojo amžiaus viduryje Karaliaučiuje. Ir iki šių dienų išliko tik šiame archyve saugomos dvi „Metų“ dalys, kitos dvi yra dingusios per Rusijos ir Prancūzijos karą 1812 metais.
Pasak literatūros tyrėjų, dabar visi galės susipažinti su K. Donelaičio rankraščiu. Perskaityti jį esą nėra labai sunku. K. Donelaičio rašysena, pasak specialistų, rodo, koks jis buvęs pedantas.
„Labai kruopštus darbas. Iš jų matyti, kad K. Donelaitis prie šito rankraščio dirbo ilgą laiką, juos taisė, krapštė, skutinėjo, braukė, tuos braukymus, taisymus naikindavo, kad jų nesimatytų, reiškia, su šitais popieriaus lapais dirbo labai daug“, – tikina knygos rengėjas dr. Mikas Vaicekauskas. Šventė Spaudos atgavimo dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute – tradicinė, nes Vileišių rūmuose pradėtas leisti pirmasis lietuvių dienraštis „Vilniaus žinios“. Jo leidėjas Petras Vileišis čia ir gyveno.
„Mes minime šitą dieną šioje erdvėje, kur atsirado pagaliau legali leista lietuviška spauda. O K. Donelaitis su spaudos atgavimu labai dera – lietuvių grožinės literatūros pradžia ir lietuvių spaudos, legalios spaudos pradžia“, – aiškina Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas.
Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
2014 m. Liudo Dovydėno premija paskirta Izraelyje gyvenančiam rašytojui Grigorijui Kanovičiui už romaną „Miestelio romansas“ („Tyto alba“, 2013).
.jpg)
