2015 m. sausio 15 d., ketvirtadienis
2015 m. sausio 13 d., antradienis
Sausio 13-oji - Laisvės gynėjų diena
Niekas
negali nugalėti TAUTOS, einančios į Laisvę, Nepriklausomybę.
1989-ų
metų rugpjūčio 23-osios Baltijos kelias parodė: MES ESAME!
1990-ų Kovo 11-oji paskelbė: LIETUVOS VALSTYBĖ YRA.
1991-ų metų sausio 13-oji patvirtino: MES BŪSIME!
(Iš knygos "Lietuva 1991. 01. 13")
2015 m. sausio 11 d., sekmadienis
„Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“
Krašto apsaugos ministerijoje pristatytas leidinys „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“. Plačiajai visuomenei skirtą leidinį pristatė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir atsakingasis redaktorius, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento direktoriaus pavaduotojas dr. Karolis Aleksa.
Norėdami parsisiųsti leidinio el. kopiją, spauskite ČIA
2015 m. sausio 6 d., antradienis
Bibliotekos knygų naujienos
Eliza Granville. Grytutė ir tamsa
„Taip, gyvenimas kupinas vargo, – šnibžda Erika, – bet yra stebuklingas kelias nuo jo pabėgti – mokytis ir pažinti kitokius žmones, kitas šalis ir civilizacijas. Tik kai daug žinosi, tavo protas, kad ir kas nutiktų, gebės kurti istorijas, kurios nuneš tave, kur tik panorėsi.“
1899-ieji, Viena. Garsus psichoanalitikas Jozefas Brojeris savo namuose priglaudžia paslaptingą merginą. Ji atsirado priemiestyje plikai nuskusta galva, sako neturinti nei vardo, nei namų, bet privalanti sunaikinti monstrą. Mėginimai išsiaiškinti merginos kilmę kelia vis didesnę grėsmę Brojerio tarnui Benjaminui...
1939-ieji, Vokietija. Mįslingos ligoninės gydytojo dukrelė Krista – aikštinga, gudri manipuliatorė ir... vienišė. Kai mergaitės pasaulis ima nenumaldomai griūti, nuo vienatvės ir pražūties ją gelbsti pasakos ir vaizduotė.
Ryšys tarp dviejų istorijų, kurios, rodos, neturi nieko bendra, nenuspėjamai atsiskleidžia paskutiniuose knygos puslapiuose ir sukuria netikėtą pabaigą.
Tai viena tų kvapą gniaužiančių knygų, kurios skaitant verčia stebėtis, apie ką gi rašoma, iki tos akimirkos, kai viskas stoja į savo vietas ir suvokiame, kad tai, ką perskaitėme, yra iš tiesų ypatinga. Tai istorija, kuri sudaužys mums širdis tam, kad suklijuotų jas vėl ir liktume pakylėti bei sužavėti.
Bernardinai.lt
Alessandro Baricco. Misteris Gvynas
"Misteris Gvynas“ – keistas romanas; toks pat keistas, paradoksalus ir poetiškas, kaip „Šilkas“, „Jūra vandenynas“ ar „Novečento“. Trapus, švelnus pasakojimas apie tylų, trapų, keistą, švelnų ir nepaprastai įžvalgų žmogų. Pasakojimas, galintis, kaip ir kitos Baricco knygos, pakeisti gyvenimą.
Šiame romane rasite išmintingą senutę, sugebančią įkvėpti drąsos net iš ano pasaulio, unikalų lempučių meistrą, galintį sukurti vaikišką šviesą, kompozitorių, kuriantį muziką, panašesnę į šnaresį. Vienatvę, atsargius prisilietimus, tylą. Merginas, vieną piktą, kitą švelnią ir įžvalgią. Dešimt rašytinių portretų. Ir rašytoją, sugebantį pamatyti žmogaus viduje slypinčias ir tylinčias istorijas. Sugebantį suprasti, kokios istorijos dalis kiekvienas yra, ir sukurti portretą iš žodžių – subtilų ir tikslų, poetišką ir paslaptingą.
Alessandro Baricco. Triskart aušroje
Iš tikrųjų čia pasakojama apie du personažus, kurie susitinka tris kartus, bet kiekvienas kartas yra vienintelis, pirmas ir paskutinis. Tai jie gali padaryti, nes gyvena neįprastame Laike, kurio mes bergždžiai ieškotume kasdienėje patirtyje.
Alessandro Baricco (Alesandras Barikas, g. 1958 m.) – italų literatūros fenomenas. Filosofas, muzikos kritikas, vienas populiariausių italų rašytojų pasaulyje. “Triskart aušroje ” – vienuoliktoji jo knyga.
Šis trumpas ir keistas romanas tam tikra prasme – poetiškojo pasakojimo apie misterį Gvyną tęsinys.
Apie tylų, keistą, švelnų ir nepaprastai įžvalgų žmogų, rašytoją, nusprendusį mesti rašymą, bet taip ir neįstengusį to padaryti. Ir pradėjusį kurti rašytinius žmonių portretus.
Kaip įmanoma sukurti žmogaus portretą žodžiais? Apsakyti visai ne jo išorę, ne, – išgirsti istoriją, slypinčią to žmogaus viduje, ir surasti žodžius jai aprašyti?
Tyto alba leidykla
Afganistane nuolat turi suktis iš padėties, nes retai kas būna taip, kaip namie. Kaip gatvėje susikalbėti su policininku, kuris nemoka jokios kitos, tik gimtąją kalbą? Kaip nusiplauti muilą, kai besimaudant duše liaujasi bėgęs vanduo? Kaip pareiti sutemus, jei neturi žibintuvėlio, aplink – nė žiburio, o danguje – nei mėnulio, nei žvaigždžių? Ką daryti, jei namie aptinki ant kilimo įsitaisiusį skorpioną? Ką valgyti, kai šaldytuvas tuščias, nes vakar neturėjai laiko nuvažiuoti į parduotuvę, o šiandien jau nebegalima, nes miestą drebina sprogimai?Visi galvoja, kad ten blogai. Ir iš tikrųjų blogai, bet autorė palengva sklaido šią šalį gaubiančius mitus, pasakoja apie kunkuliuojantį gyvenimą, žmones ir kultūrą, kitą religiją ir kitokius papročius, savitą požiūrį į moteris ir vakariečius ir atvirai įspėja apie gresiančius pavojus.
Tyto alba leidykla
Jaroslavas Melnikas. Anoreksija. 22 apsakymai
Naujas vieno įdomiausių trumposios prozos kūrėjų Jaroslavo Melniko apsakymų rinkinys. Sudėtingi vyro ir moters, tėvo ir dukters santykiai, gyvenimo rutinos ir aukštesnės būties susidūrimas. Intriguojamai gretindamas realizmą ir siurrealizmą, kasdienes buitines situacijas ir jose netikėtai atsiveriančias egzistencines patirtis, rašytojas bando įminti žmogaus sielos paslaptis.
Rašytojo trumpoji proza išversta į daugiau negu dešimtį kalbų, įtraukta į užsienyje išleistas lietuvių literatūros antologijas.
Alma littera leidykla
2015 m. sausio 5 d., pirmadienis
Bibliotekos knygų naujienos
Dainius Šukys. Ežys, kuris mylėjo slapta
Kadaise tarnavęs kavalerijoje, vėliau kontūzytas ir oberštimto laipsnį pelnęs ežys, nors ir spygliuotas, vienas žygdarbių niekaip neatliks. Todėl įsimylėjėliui į pagalbą ateina katinas vegetaras Pincius ir maisto žinovas paršas Polinezijus. Bananas didvyriškai surandamas, bet vėliau dėl lemtingo atsitiktinumo atsiduria amžinai alkano Polinezijaus pilve. Tačiau tai tik padeda ežiui atskleisti tikruosius savo jausmus ir tapti tikrai artimam karvei Pelenonai. Juk obuoliai šimtą kartų skanesni už bananus! Svajonės apie svetimas šalis niekada neatstos namų jaukumo.
Tai knyga apie naivią ir švarią meilę, apie draugystę ir aukojimąsi, apie spalvingą ir visavertį gyvenimą. Visai kaip ir skirtosios suaugusiems skaitytojams.
„Nemuno“ apžvalgininkė Audronė MEŠKAUSKAITĖ
Pasakojimas apie Filiją Fogą prasideda gana ramiai: jis neturi nei žmonos, nei vaikų, nei draugų. Niekur neskuba ir niekada nevėluoja, niekuo nesistebi ir mažai kalba. Bet kartą vienos lažybos pakeičia jo gyvenimą ir Filijas Fogas pasiryžta apkeliauti Žemės rutulį vos per 80 dienų. Ir jam neprireikia didelių raumenų ir įspūdingų ginklų. Laimėti jam padeda šaltakraujiškumas, plieninė valia ir gera širdis.
Ši knyga – puikus patvirtinimas, kad geros knygos nesensta, įkvepia, žadina vaizduotę, smalsumą, ir visai nesvarbu, kad pirmą kartą ji išleista buvo 1873 m.
Tai istorija apie berniuką, vardu Benas, manantį, kad jo močiutė labai nuobodi ir dėl to Benas nekenčia penktadienio vakarų, kuriuos yra priverstas leisti su ja. Viskas pasikeičia, kai močiutė anūkui atskleidžia, kad ji buvo pasaulinio garso brangenybių vagilė. Tada jiedu nusprendžia pavogti Karūnos brangenybes. Tačiau, ar tikrai močiutė buvo vagilė? Sužinosite, perskaitę iki galo.
Už šio, viena vertus, gana aiškaus ir paprasto turinio, slypi ir gilesni dalykai – senų žmonių ir jaunimo požiūrio į juos problemos, santykio su artimaisiais nebuvimas ar praradimas, nesaugumo jausmas, kurį patiria vyresni žmonės... Ir kažkaip nejučia knyga savotiškai įkvepia pažvelgti į savo, dažnai, ypač paaugliams, nuobodų gyvenimą iš kitos pusės: juk čia kasdien vyksta nuostabiausi stebuklai ir auga pasitikėjimo sparnai. Tereikia atrasti dalykų, kurie mus jungia, o ne skiria – juk r seneliai kažkada buvo jauni ir turi kuo pasidalinti su savo vaikaičiais.
Skaitė ir aprašė Jurga Lūžaitė-Kajėnienė
Knygų naujienos bibliotekoje
J. Boyne. Baisus dalykas, nutikęs Barnabiui Broketui
Barnabis yra kitoks nei dauguma berniukų, nes jis skraido. Tai būtų dar nieko – juk vaikams visokie stebuklai patinka, tačiau Barnabio šeimoje dominuoja „normalumas“: normalūs Barnabio tėvai dirba normalius darbus, turi dar du normalius vaikus ir Barnabio gimimą suvokia kaip didžiausią bausmę, su kuria susidoroti jiems, tiesą sakant, per sunku. Tad jie nusprendžia skraidantį (t.y. nenormalų) savo sūnų paleisti į pasaulį tiesiogine to žodžio prasme – juk Barnabis niekur negali išsilaikyti ant kojų, jis visada skrenda, jei tik jo kas nors neprilaiko.
Knygoje veikia trys katinai, tai apie jų nuotykius skaitome. Ir tie nuotykiai tikrai katiniški: tai dešros sugalvota į rūsį įlįsti pauostyti, tai žuvies pažvejoti, atrasime čia ir katinų tautosakos, sniego mūšį su katinų negerbiančiais vaikėzais, katiniškas gaudynes ir kt. Įsimintinas autoriaus kalbėjimo stilius, jis tarsi žaižaruoja katiniškomis savybėmis: nepriklausomumu, išskirtiniu požiūriu į laisvę ir savarankiškumą, katinišku pasipūtimu ir tikėjimu savo verte, ir tai, tiesą sakant, dažnai praverčia komiškumui, savitai stilistikai sukurti. Skaitydamas iš esmės suvoki, kad juk tie kiemo katinai nieko neturi, tačiau dėl to jų gyvenimas nenuvertėja, jis žaižaruoja katiniškais nuotykiais ir tik dėl jų charakterio savybių nutinkančiomis situacijomis.
K. Kasparavičius. Drebantis riteris
Ančiukas Antanas pro langą ilgesingai spokso į užtrauktas gražiosios antytės Rudės užuolaidas. Nelengva sužavėti mylimos damos širdį, ypač kai nesi ypatingas gražuolis. Bet štai iš dangaus pradeda leistis baltos snaigės, ateina žiema ir Ančiamiesčio upė pasidengia blizgančiu ledu. Ei, antytės ir ančiukai, čiupkite pačiūžas ir skubėkit į čiuožyklą! Skubėk ir tu, Antanai, gal tau pasiseks patraukti gražiosios antytės dėmesį. Kas, kad nemoki it vėjas skrieti ledu ir neturi žvilgančių plunksnų, juk svarbiausia ne grožis, o gera ir kilni širdis.
Šįkart per skubėjimą Džeronimas Stiltonas savo padėjėja įdarbina keturiolikmetę Pinkę Pik, kuri Stiltono gyvenimą apverčia aukštyn kojomis. Tai jos dėka jie atsiduria Šiaurės ašigalyje, tai jos dėka Stiltonas pirmą kartą atsisako savo taip įprasto žaliojo kostiumo ir išbando džinsus, tai jos dėka... įvyksta virtinė nuotykių ir „Graužikų aidas“ pasikeičia neatpažįstamai.
Skaitė ir aprašė Jurga Lūžaitė-Kajėnienė
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)