Kadaise tarnavęs kavalerijoje, vėliau kontūzytas ir oberštimto laipsnį pelnęs ežys, nors ir spygliuotas, vienas žygdarbių niekaip neatliks. Todėl įsimylėjėliui į pagalbą ateina katinas vegetaras Pincius ir maisto žinovas paršas Polinezijus. Bananas didvyriškai surandamas, bet vėliau dėl lemtingo atsitiktinumo atsiduria amžinai alkano Polinezijaus pilve. Tačiau tai tik padeda ežiui atskleisti tikruosius savo jausmus ir tapti tikrai artimam karvei Pelenonai. Juk obuoliai šimtą kartų skanesni už bananus! Svajonės apie svetimas šalis niekada neatstos namų jaukumo.
Tai knyga apie naivią ir švarią meilę, apie draugystę ir aukojimąsi, apie spalvingą ir visavertį gyvenimą. Visai kaip ir skirtosios suaugusiems skaitytojams.
„Nemuno“ apžvalgininkė Audronė MEŠKAUSKAITĖ
J. Verne. Aplink žemę per 80 dienų
Pasakojimas apie Filiją Fogą prasideda gana ramiai: jis neturi nei žmonos, nei vaikų, nei draugų. Niekur neskuba ir niekada nevėluoja, niekuo nesistebi ir mažai kalba. Bet kartą vienos lažybos pakeičia jo gyvenimą ir Filijas Fogas pasiryžta apkeliauti Žemės rutulį vos per 80 dienų. Ir jam neprireikia didelių raumenų ir įspūdingų ginklų. Laimėti jam padeda šaltakraujiškumas, plieninė valia ir gera širdis.
Ši knyga – puikus patvirtinimas, kad geros knygos nesensta, įkvepia, žadina vaizduotę, smalsumą, ir visai nesvarbu, kad pirmą kartą ji išleista buvo 1873 m.
Tai istorija apie berniuką, vardu Benas, manantį, kad jo močiutė labai nuobodi ir dėl to Benas nekenčia penktadienio vakarų, kuriuos yra priverstas leisti su ja. Viskas pasikeičia, kai močiutė anūkui atskleidžia, kad ji buvo pasaulinio garso brangenybių vagilė. Tada jiedu nusprendžia pavogti Karūnos brangenybes. Tačiau, ar tikrai močiutė buvo vagilė? Sužinosite, perskaitę iki galo.
Už šio, viena vertus, gana aiškaus ir paprasto turinio, slypi ir gilesni dalykai – senų žmonių ir jaunimo požiūrio į juos problemos, santykio su artimaisiais nebuvimas ar praradimas, nesaugumo jausmas, kurį patiria vyresni žmonės... Ir kažkaip nejučia knyga savotiškai įkvepia pažvelgti į savo, dažnai, ypač paaugliams, nuobodų gyvenimą iš kitos pusės: juk čia kasdien vyksta nuostabiausi stebuklai ir auga pasitikėjimo sparnai. Tereikia atrasti dalykų, kurie mus jungia, o ne skiria – juk r seneliai kažkada buvo jauni ir turi kuo pasidalinti su savo vaikaičiais.
Skaitė ir aprašė Jurga Lūžaitė-Kajėnienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą