Nenaudingi laiptai
Nuošaliame užkampyje, tankios girios glūdumoje, buvo laipteliai. Paprasčiausiai seni, aptrūniję mediniai laipteliai su turėklais. Aplinkui augo eglės, kedrai, beržai - nuostabūs medžiai. Tarp jų laiptai atrodė išties varganai.
Vieną dieną čia pasirodė girioje plušantys medkirčiai. Užjaučiamai dirstelėjo į laiptus.
- Kas gi čia? - nustebo vienas.
- Nė prakurams netinka, - atsiliepė antras.
Vienas iš jų paėmė kirvį ir du kartus taikliai juo smogė. Laiptai sugriuvo. Iš tikrųjų jie buvo niekam tikę. Medkirčiai kikendami nutolo.
Tačiau tai buvo laiptai, kuriais, norėdamas įžiebti danguje žvaigždes, kas vakarą užsiropšdavo nykštukas. Po šios nakties dangus liko be žvaigždžių.
(Bruno Ferrero)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą