1844 m. gruodžio pradžia Kopenhagoje. Hansas Chistianas Andersenas sėdi palinkęs prie popieriaus lapo. Jo pieštukas, kaip pats rašytojas vėliau prisimins, tiesiog šoka ant popieriaus lapo. Ar jį įkvėpė žiemos tamsa, šaltis ir lauke krintančios snaigės? Galbūt jis susimąstė, kaip šalta turėtų būti tolimojoje Laplandijoje? O gal žvelgiant į apledėjusį langą ir jame atsispindintį atvaizdą iš pasamonės iškilo vaizdai ir prisiminimai? To rezultatas - ilga, užburianti pasaka apie Kajų, Gerdą ir Sniego karalienę. Nuostabiausia, kad kartu tai pasaka apie patį rašytoją ir kiekvieną iš mūsų.
Sisko Ylimartimo (Suomija)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą